resvas

rẽsvas, -à adj. (4) G106, rė̃svas (4) Kv, Ms, Plng; S.Dauk, P 1. retokas, poretis: Rẽsvas miškas J. Už stalo sėdi apyplikis, su resva barzdele liesas senis V.Myk-Put. Usninis kiemo vidury stovėjo. Resvi plaukai jo draikėsi nuo vėjo T.Tilv. Šiemet resvì rugiai, sniegas daug išgadino Brt. Par kalnelį rugiai resvì Prng. Rėsvì rugiai didesnėm varpom Ds. Gražūs žirniokai, tik rėsvì Sdk. Šiemet bulvės buvo labai rẽsvos Adm. Žolė rėsvà, tai šieno ne kiek prisipjovėm Užp. Resvūse miškūse mėgsta grybai dygti Šts. Rėsvì krūmai Kp.

resvaĩ adv. DŽ, Mrj, Lzd, rėsvaĩ: Kad ir rėsvaĩ sėt rugiai nelabai gerai Trgn. Rėsvai dantėtais [lapais] P. Vokiečių resvaĩ bebuvo [likę] Pnm.

2. J, Trgn palaidokai, nesuglaustai padarytas: Šit resvesnė medžiaga Šd. Aš ir savo [skietą] turiu, ale rė̃svas Sdk. 3. retai kada atsitinkantis.

resvaĩ adv.: Anas kap in mūs buvo ažpykęs, tai ateidavo labai resvaĩ Dglš. Vis trejukės, resvaĩ kada kad ketveriukę gauna Str.

4. kuris lėto būdo, nevikrus, nerangus: Rė̃svas žmogelis, paskubos jam nigdi nėra Ds. Tu gavai marčią rė̃svą – ją vis darbas stumia Slk. Kad ir rė̃svas anas, ale daugiau ir až karštąjį padaro Vj. Rėsvù arkliu nei ardamas, nei važiuodamas neprapulsi Trgn. 5. ištęstas, su pertrūkiais (apie kalbą): Kalba jos rėsvà, ale razumna, klausyt nepasbosta Trgn. Anas toks rėsvõs kalbos žmogus Klt.

rėsvaĩ adv.: Šeimininkas skersom žvilgtelėjo į Andriuką ir rėsvai iš po žemyn nusvirusių ūsų išspaudė rš.

◊ iš rẽsvo (resvõsios)

1. neskubant: Iš rẽsvo dirbdamas, ir geriau, ir greičiau bet ką padarysi Trgn. Labai iš rẽsvo dirbi Sld. Dirba ana sau iš rė̃svo, nesiskubindama LKKVII18(Ktk). Nesiskubink, iš rėsvõsios paspėsi Trgn.

2. ištęstai, su pertrūkiais: Anas labai iš rė̃svo utura Ktk. Ji teip iš rėsvõsios niūkia, kad sunku sulaukt, paki pasako Trgn.